padaras

pãdaras sm. (3^b) 1. SD378, [K] darbas, veiksmas, poelgis: Jis čia tą miškiuką pasodino, tai vis jo padaraĩ Stak. Idant kas nestieptųs ir nekeltųs iž padarų savo gerų DP492. Tu ... ataduosi kiekvienam pagalei padarų̃ jo DP523. Nuog neprietelių savo nepriima ir gerų padarų ir nenori ažumokėt ažu juos SPII8. 2. SD340 tai, kas padaryta, sugalvota, sukurta: Kiekvienas kalbos žodis, kaipo pirma gyvenusių žmonių kartų padaras, yra mums istorijos dokumentas K.Būg. Rašyba yra praktikų ir kalbininkų padaras J.Jabl. Lėktuvas yra žmogaus rankų padaras FT. ║ sutvertas daiktas, sutvėrimas: Aš pãdaras tavas ir dailė rankų tavų DK136. Jis laiko moterį velnio pãdaru NdŽ. Be jo nė vienas pãdaras neest padarytas DP44. 3. gyva būtybė: Pavasaris... Sukruto džiaugtis kiekvienas gyvas padarėlis J.Avyž. Taip prilikta: nora vaikų visokie padaraĩ Krš. Kad nebūtų augalų, nebūtų ir kitų gyvų padarų̃ NdŽ. ^ Ar davatka, ar velnias – lygus padaras LTR. 4. Zp, Vrb žr. padargas 1: Padaraĩ ūkio: žagrė, ekėčios, kirvis, spragilas J. Rodinėjo Jonui savo turtus: vienoj trioboj padarai puikūs ir brangūs, kitoj – visoki gyvuliai, kitoj – aruodai pinigų BsPIII49. Išsipardavė visus pãdarus, o dabar eina per kaimą skolydamas Šn. Pakol parėjo jis namon, jau namai su visais padarais ir gyvuliais sudegė LMD(Grl). Jei padarysi manei stoveles be jokio padarėlio, tai aš išausiu plonas drobeles ik margai gromatėlei TDrV163. | Eina iš namų būrių būriai žmonių su visais bažnyčios padarais (vėliavomis, žibintais ir t. t.), su visa iškilme Žem. | sing. col.: Menkas gaspadorius, kad pãdaras visas ruduva an kiemo lydinas Rod. Kas pas mane pãdaro, kas pas mane nočynų! Pls. Jis turėjo daugel gražaus rūbo ir padaro V.Krėv. 5. pakinktai: Kad mano būtų geras pãdaras, tai nuvežtau ne tokį vežimą Lzd. Nor arklį turiu, ale iš kur paimt pãdaras?! Mrc. Naują pãdarą arkliui sunku įsitaisyti, nėra odos Onš. Jo pãdaras buvo menkas, o pavažinėjo, tai visai pasgynėjo Kb. 6. iš ko kas daroma, medžiaga: Aš tau išausiu, tik duok ma[n] pãdarą, iš ko Šmk.